2011 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis

Liza ir jos kauliukas

Liza, taip pat žinoma kaip Mažoji, Aikštingoji princesė, Aristokratė, Gražuolė, Lizunia, Lizunčikas, Padliza (pastarasis nick'as labiau adresuotinas sesei) bei jos kauliukas

video

Dana ir kauliukas

Dana, taip pat žinoma kaip Mis Šypsena, Nasrai ir Nagai, Gražuolė, Dičkė, Akrobatė, Danusikas bei jos kauliukas

video

Kodėl sesytės geriau po dvi? :-)

Mergaitės, iškeitusios popiečio parpimą į popiečio siutimą, nepraleidžia progos viena kitą pakramsnoti, viena kitą pavejoti, pasidaužyti į baldus (tfu tfu, kol kas be traumų). Kaip nežaisi, kai gyvenimas gali būti toks džiaugsmingas? :-)

Video tema: pasiutęs viesulas artinasi, run for your lives!!!

video

Antras video tema: šelionės tęsiasi... ir tęsiasi... ir tęsiasi...

video

Būtų paskutinis vakaro video tema "who's the winner?", bet vėl buvo grįžta prie antrojo video temos...

video

O štai taip šunytės sutinka mylimus žmones - sproginėja iš laimės, šokinėja ligi dangaus :-) (PS. šįkart džiaugsmo minimaliai, nes baiminosi, kad jų kauliukus atėjusysis pavogs ir sugriauš, todėl iškart lėkė saugot savo turto)

video

2011 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis

Dana šiandien



Apie save galiu ilgai ir įdomiai - esu ekstravertiškai, baisiai draugiška (su tais, kurie man patinka), kartais paloju (lupti negaunu, nes savo noru mokausi suprasti FU), mėgstu atimti iš sesės glostančiųjų dėmesį, (pakankamai) klusni, mėgstu tampyti visokius metaliukus (monetas, varžtelius, žirklutes - o ko jie ne vietoj guli?). Žodžiu, aš fajna, ir mylinčiam žmogui būsiu pats labiausiai pasaulyje mylintis šunelis :-)


Nemaitina manęs, neglosto, negyvenimas man (mano firminis "paguosk mane paglostydamas" žvilgsnis)


Mano kinis - nukniaukiau (khe khe, nulojau) iš sesės, kol ji žioplinėjo


Įsinosinau į gero žmogaus šlaunį, šilta, gera ir saugu. Miegu :-)


Va toks mielas mano liežuvėlis - beveik toks mielas kaip aš :-)


Ar aš? Aš kilimėlio negraužiau, aš tik ėjau pro šalį, galvoju, užsuksiu, gal mano mėgstamos košytės su vištyte krestelsit į dubenėlį...

Liza šiandien


Trumpai drūtai - esu intravertiška, principinga, nedrąsiai meili, nepiktybiška, labai nuolanki. Mėgstu visokias duobes, tunelius, skyles. Dėmesio daug sau nereikalauju, nes nemoku - moku tik nuolankiai prašyti ir be galo džiaugiuosi, kai jo gaunu :-)


Duokit valgyti gal ar aš čia už dyką jūsų virtuvę puošiu?


Liūdna man, kai manęs neglosto...


Šarangė varangė po stalu susirangė, kas? :-)


Čiur ne mano darbas! Ranką pats susižalojo, o antkaklį sesė nugriaužė...


Rytinis pasiražymas prieš rytinį pasportavimą (sportuoja tai čia tie, kas mane vedžioja, aš tik sudarau sąlygas :-))

Kam žmogui reikalingos dvi rankos? :-)


Sesytės jau kiek atkuto - dar pilnos įvairių baimių, ypač gąsdina netikėti garsai ir vaikų balsai, bet jau savo charakterį demonstruoja ir balsu. Paurzgia ir paloja ant svetimų - taip savotiškai sau draugus atsirenka, kas drąsus, pasišypso į jų lojimą, paglosto, ir susileidžia mergaitės...



Maistas. Iš pradžių valgė šunų konservus, dabar perėjo prie košyčių (ryžių, kuskusas, 5 grūdų, grikių), žinoma, maišytų su vištų skrandeliais, širdelėm ar kepenėlėm. Desertui - viščiukų kakliukai be konkurencijos. Dar užkandžiauja savo paklotukais, vieną globėjos maikutę apgraužė (čia jos taip moko namų šeimininkus tvarkos - daiktus į vietą dėti reikia :-)).

Kiti šunys. Dar nesupranta, ką su jais reikia daryti. Pasivaikščiojimų metu sutiktus šunelius apurzgia, aploja, "skaniau kvepiančius" puola vytis, bet pabendravusios nosimis nebežino, o kas toliau :-) Šunų nepuola, loja labiau besigindamos (dar ir už globėjos drąsuolės pasislepia belodamos :-)). Kiti šunys joms arba abejingi, arba urgzteli ir jos atstoja.



Pasivaikščiojimai. Vedžiojamos kol kas tris kartus per dieną, ne kaskart atlieka savo reikaliukus, bet namie tvarkingos, išlaukia išėjimo. Dana klusnesnė, bidzena šalia, karts nuo karto įtempia pavadį į žoles lįsdama smalsauti. Liza - aikštingoji princesė, būna, užsispiria ir tempk ją. Arba nešk. Arba išlauk, kol ožiukai praeis. Užsispiria arba iš principo (kodėl neinam ten, kur AŠ noriu?), arba iš baimės (pvz. vaikų klegesį išgirdusi). Kol kas be pavadžio nevedžiojamos, nes baisu, kad bet ko išsigąs, ir skuos, kur akys veda (o jos, ypač Liza) linkusios tai daryti.

Kiti žmonės. Draugai arba iškart (labai jaučia, ar geranoriškai žmogus jų atžvilgiu nusiteikęs), arba po kurio laiko. Į akis nelenda, jei žmogus nenori.

Šeimininkas. Mylės šeimininką savo begalinio platumo širdelėmis kaip tik šuneliai gali. Pažįstamus gerus žmones pamačiusios iš džiaugsmo šokinėja, laižo, inkščia, atsiremia savo letenėlėmis į kojas ir nepaleidžia. Gauruoti džiaugsmo kamuoliukai :-) Glaudžiasi, meilinasi, kai žmogus šalia, bet neįkyriai, pažiūri savo liūdnomis akytėmis, ir neįmanoma atsispirti pagundai paglostyti ir paniurkyti vieną ar kitą gražuolę.

Tarpusavyje. Panašu, kad tik dabar sesės atranda siutulio džiaugsmą, nedrąsiai pakandžioja viena kitos ausis, kojytes, lauke karts nuo karto bando pagainioti viena kitą. Joms reikia laiko išmokti žaisti iš naujo :-) Labai juokingai vedžiojamos trinasi viena kitai į šonus, lyg bandydamos viena kitą nustumti, lyg šilumą viena kitos pajusti (keliukas gi platus!).



Šitos dvi sesytės neša vieną svarbią žinią - žmogui reikalingos dvi rankos tam, kad vienu metu galėtų dvi nuostabias šunytes glostyti :-)

Pastebėkite sesystes ir suteikite joms pastovius namus.

2011 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Liza

Aš esu mažiau pastebima sesytė, nes mažiau lendu į akis - temperamentas švelnesnis nei sesės. Leidžiu sesytei dominuoti, nes man tai netrukdo - man svarbiausia minkštas kamputis saldžiam miegui, dubenėlis maistuko (na gerai, keli, pradžioj - gražinuosi figūrą) ir pasivaikščiojimas lauke. Kuo ilgesnis, tuo geriau. Būna, užsispiriu ir neleidžiu manęs vesti namo, kai jaučiu, kad takelis namo užsisuka, bet čia tik dėl to, kad noriu parodyti, jog irgi turiu savo charakterį. Bet mano globėja mane perkando - arba palaukia, kol man atsibosta ožiuotis, arba ant rankų paneša kelis metrus - nebeturiu kitos išeities, kaip klusniai kiūtinti į šiltus namus...



Laaabai mėgstu kasti. Turbūt turiu lapių medžiotojos kraujo - pamatau olas, duobes, tai net drebu iš susijaudinimo, kaip noriu ten savo letenas paleisti į darbą... Urzgiu ant vaikų - mes su sesyte jų bijom todėl ginamės urgzdamos. Nepasakysiu, kaip ten buvo mūsų vaikystėje, bet galit nuspėti, kad vaikai mūsų tuomet nelabai mėgo ir skriaudė, todėl iki šiol mes nejaučiam jiems didelių sentimentų.



Esu ėdresnė nei sesytė, mano ausytės stačios (skirtingai nei sesės) ir mano kailiukas taškuotas lašeliais - beveik kaip pas dalmantiną, bet gražiau :-) Į akis globėjams nelendu, džiaugiuosi, kai jie patys mane paglosto arba pakviečia eiti pasivaikščioti. Ramiai miegu globėjų kambary (kelis kartus bandžiau užkariauti globėjų lovą, bet jie nepasidavė mano skvarbiam prašančiam žvilgsniui, ir atpratino kovoti dėl vietos ant lovos... gal nauji šeimininkai nebus tokie negailestingi mano poreikiams miegoti su šeimininkais?).



Su kitais šuniukais kol kas nelabai draugauju, nes man užtenka sesės draugijos, o ir aš jų bijau - kaip dar daug ko šitam gyvenime. Va šiandien bandžiau globėją apginti nuo didelio labradoro, kuris labai grėsmingai artėjo prie mūsų (taip tik labradorai gali), bet supratau, kad ne mano ūgiui su juo galynėtis ir paurzgusi pasislėpiau už globėjos nugaros. Kartais cypiu - urzgiu (tokį derinį esu sukūrusi) šunį pamačiusi, globėjai galvosūkį užduodama - ar aš čia džiaugiuosi, ar pykstu, ar bijau? Taigi žinoma, kad visko po truputį! Aš dar taip gerai nepažįstu pasaulio, ir pati gerai nežinau, kaip į ką reikia reaguoti...

Aš tikrai žavi šunytė, ir tapsiu gera, ištikima drauge savo būsimam šeimininkui. Labai labai noriu pastovumo ir saugumo po tokių ilgų klajonių - argi aš to neverta?

(Žinoma, labai norėčiau ir toliau atrasti gyvenimą kartu su savo kartais nepakenčiama, bet be galo mylima sesyte).

Dana

Kadangi labai mėgstu dominuoti, tai apie mane pirmą ir reikia parašyti. Nors mes su sesyte esam kaip vienas šuo - vienu metu užsimanom to paties (pavalgyti, pamiegoti, pakasti, dar pakasti, užsispirti, paurgzti, pasiprašyti galomonių), tuo pačiu aš esu daug kur greitesnė - ypač mėgstu pirma gauti atėjusių žmonių glamones. Taip, tuo truputį skriaudžiu sesę (kartais ir miegodama užsirioglinu savo užpakaliu ant jos), bet jin kantri ir išmintinga, todėl mano "išpuolius" iškenčia.



Pirmomis dienomis turėjau daug baimių - ir laiptinės durų bijojau, liftas siaubą kėlė, tirtėjau per slenkstį pas globėjus žengdama, bet užteko poros dienų, kad įsidrąsinčiau ir net savo balsą pademonstruočiau. Loju tik gindama savo (taip taip, jau savo) teritoriją ir savo globėjus nuo kitų šunų ir nuo svetimų žmonių. Paloti paloju, bet esu tiek neabejinga švelnumui, kad mane nepažįstamo žmogaus paglostymai greitai paperka ir pamirštu, vos prieš akimirkas ant jo lojusi.



Mano išskirtinumai - moku labai juokingai šypsotis besidžiaugdama, iššiepiu visas savo turimus dantukus, suraukiu snukutį ir tokiu savo džiugesiu labai pradžiuginu aplinkinius.

Vakar gamtoj parodžiau globėjams dar vieną savo gebėjimą - šokinėti per tvoras. Aukštas tvoras. Esu potenciali oro akrobatė :-)

Dienomis parpiu sau į ūsą ir tik kartais prabudusi (žinoma, beveik visada su sesyte) einu susirasti šeimininkų, kad atsižymėčiau, kad vis dar esu ir kad patikrinčiau, ar niekas manęs nepamiršo.



Labai laukiu rūpestingo šeimininko, kuris savo kantrybe ir dėmesiu išsklaidys mano baimes ir nesaugumą, bei pradžioj iškęs mano neišsiauklėjimą ir išmokys mane būti pačia tobuliausia šunyte (aišku, man atrodo, kad jau tokia esu).

(Ir mano sesytės tuo pačiu su manim nepamirškit pasiimti - labai mėgstu trintis šonu į šoną su savo sesyte pasivaikščiojimų metu).

Štai ir mes...




... dvi labai mielos kalytės - sesytės Dana ir Liza.

Daug apie savo praeitį nežinome, tik tiek, kiek mūsų prieglaudėlė sugebėjo išuosti:

http://sos-gyvunai.lt/lt/skelbimai/sos-gyvunai-2811
http://sos-gyvunai.lt/lt/skelbimai/sos-gyvunai-2812

Nepaisant to, kad gyvenime nebuvom labai lepinamos, mums kelyje vis pasitaiko gerų žmonių, kuriuos mes sužavim savo mielumu beigi taškuotu kailiuku, ir kurie mus bent laikinai pagloboja. Ir dabar mes glaudžiamės pas savo, deja, laikiną globėją Aliną. Nepaisant to, kad mes jau apsipratom laikinuose namučiuose, norim susirasti pastovų mylintį ir rūpestingą šeimininką. Gal tai tu, kuris skaitai šias eilutes? Dar kartą žvilgerk į mūsų liūdnokas, bet žvitrias akeles - negi gali likti joms abejingas? :-)

PS: Mūsų laikini globėjai geriems šeimininkams mus nuvežtų į bet kurį Lietuvos kraštą. Ir dar mūsų mėgiamo maistuko kuriam laikui įdėtų :-)